Про західнобалтські типи фібул з могильника Острів
Ключові слова:
могильник Острів, Поросся, XІ — початок XII ст., підковоподібні фібули зі з’єднаними зіркоподібними закінченнями, кільцеві фібули з ребристим корпусом, поховальний костюм, західнобалтські племена
Анотація
Статтю присвячено двом типам фібул із жіночих поховальних комплексів західнобалтського могильника Острів у Пороссі. Подано характеристику предметів, їх типо-хронологічну атрибуцію та супутній археологічний контекст.
Посилання
Baranov, V. I., Ivakin, V. H. 2020. Burial Rite of the Ostriv Graveyard (by the Results of Rescue Excavation 2017–2018). Archaeology and Early History of Ukraine, 2 (35), p. 300-320. https://doi.org/10.37445/adiu.2020.02.22
Baranov, V. I., Ivakin, V. H., Shyroukhov, R. A. 2021. Pokhovalnyi obriad mohylnyka Ostriv (za materialamy arkheolohichnykh naukovo-riativnykh doslidzhen 2017—2018 rr.). Archaeology and Early History of Ukraine, 1 (38), p. 279-294. https://doi.org/10.37445/adiu.2021.01.20
Baranov, V. I., Ivakin, V. H., Shyroukhov, R. A. 2022. Burial Rite of the Ostriv Graveyard (by the Results of Rescue Excavation 2017—2018). Chastyna druha. Archaeology and Early History of Ukraine, 2 (43), p. 235-266. https://doi.org/10.37445/adiu.2022.02.17
Voronin, N. N. 1954. Drevnee Grodno. Moskva: Izdatelstvo akademii nauk SSSR.
Diachenko, D. H. 2021. Bracelets with Zoomorphic Terminals (According to the Excavations of the Ostriv Burial Ground in 2017—2020). Archaeology and Early History of Ukraine, 1 (38), p. 311-318. https://doi.org/10.37445/adiu.2021.01.23
Diachenko, D. H. 2022a. Interpretation of T-shaped Antler Artefact from Ostriv Burial Ground. Arheologia, 4, p. 72-82.
https://doi.org/10.15407/arheologia2022.04.072
Diachenko, D. H. 2022b. Beads from the Ostriv Burial Ground (According to Materials Excavated in 2017—2020). Archaeology and Early History of Ukraine, 2 (43), p. 134-150. https://doi.org/10.37445/adiu.2022.02.10
Ivakin, V., Ivakin, H., Baranov, V., Bibikov, D., Perevierziev, S., Mylashevskyi, O. 2019. Doslidzhennia baltskoho mohylnyka XI—XII st. na Porossi. In: Boltryk, Yu. V. (ed.). Arkheolohichni doslidzhennia v Ukraini 2017. Kyiv: IA NAN Ukrainy, p. 89-91.
Kulakov, V. I. 1990. Drevnosti Prussov VI–XIII vv. In: Ribakov, B. A. (red.) Arkheologiia SSSR. Svod arkheologicheskikh istochnikov. Vyp. G1–9. Moskva: Nauka.
Kulakov, V. I. 1999. Irzekapinis. Stratum plus, 5, p. 211-273.
Kulakov, V. I. 2003. Istoriia Prussii do 1283 g. Moskva: Indrik.
Kulakov, V. I. 2015. Malyi Kaup, Korallenberge i Shtangenvalde — svidetelstva osvoeniia kurshami Kurshskoi kosy na iskhode epokhi vikingov. In: Zhukovskaia, I. P. (ed.). Problemy izucheniia i okhrany prirodnogo i kulturnogo naslediia natsionalnogo parka «Kurshskaia kosa». Vyp. 11. Kaliningrad, Izdatelstvo Baltiiskogo federalnogo universiteta im. Immanuila Kanta, p. 157-171.
Kulakov, V. I. Kurshskaia kosa v epokhu vikingov. In: Zhukovskaia, I. P. (ed.). Problemy izucheniia i okhrany prirodnogo i kulturnogo naslediia natsionalnogo parka “Kurshskaia kosa”. Vyp. 12. Kaliningrad, Izdatelstvo Baltiiskogo federalnogo universiteta im. Immanuila Kanta, p. 210-223.
Sedova, M. V. 1997. Ukrasheniia iz medi i splavov. In: Kolchin, B. A, Makarov, T. I. (eds.). Arkheologiia. Drevniaia Rus. Byt i kultura. Moskva: Nauka, p. 63-78.
Skvortsov, K. N. 2010. Mogilnik Mitino V–XIV vv. (Kaliningradskaia oblast). Po rezultatam issledovanii 2008 g. Chast pervaia. In: Mastykova, A. V. (ed.). Materialy okhrannykh arkheologicheskikh issledovanii. T. 15. Moskva (b/v).
Shiroukhov, R. A. 2011. Kontakty prussov i kurshei X–XIII vv. po arkheologicheskim istochnikam. Lietuvos Archeologija, 37, p. 167-206.
Shiroukhov, R. A. 2017. Podkovoobraznye i kruglye fibuly s rebristym korpusom i zvezdchatymi navershiiami v ramkakh kontaktov na Baltike v XI—XIII st. In: Rodinkova, V. E., Fedorina, A. N. (eds.). Novye materialy i metody arkheologicheskogo issledovaniia: ot arkheologicheskikh dannykh k istoricheskim rekonstruktsiiam. Moskva: IA RAN, p. 134-136.
Baranov, V., Ivakin, V., Shiroukhov, R. 2022. Burials with Buckets at the Ostriv the 11th Century Cemetery in the Middle Dnipro Region. Lietuvos archeologija, 48, p. 221-284. https://doi.org/10.33918/25386514-048008
Bliujienė, А. 2003. A Microregion between Šikutė-Priekulė and Švėkšna in Western Lithuania or Alternatively the Lamata Land According to Archaeological Data. Archaeologia Lituana, 4, p. 122-137.
Bliujienė, А. 1999. Vikingų epochos kuršių papuošalų ornamentika. Vilnius: Diemedis.
Bliujienė, А. 2003. A Microregion between Šikutė-Priekulė and Švėkšna in Western Lithuania or Alternatively the Lamata Land According to Archaeological Data. Archaeologia Lituana, 4, p. 122-137.
Carlsson, A. 1988. Vikingatida ringspännen från Gotland. Text och katalog. Stockholm: Universitet Stockholms.
Ciglis, J., Buža, Z., Radiņš, A., Grasis, N., Griciuvienė, E., Grižas, G., Bantė-Rowell, R. 2005. Žiemgaliai. Baltų archeologijos paroda. Katalosas. Vilnius: LNM, LNVM.
Czonstke, K., Koperkiewicz, A. 2013. Biżuteria ze skarbu w Olbrachtówku. In: Jelińska, E. (ed.). Średniowieczne skarby srebrne z Pojezierza Iławskiego w zbiorach Muzeum Warmii i Mazur. Olsztyn, s. 221-252.
Engel, E., Iwanicki, P. Rzeszotarska-Nowakiewicz, A. 2006. «Sudovia in qua Sudovitae». The New Hypothesis about the Origin of Sudovian Culture. Archaeologia Lituana, 7, p. 184-211.
Goßler, N., Jahn, C. 2019. Wikinger und Balten an der Memel Die Ausgrabungen des frühgeschichtlichen Gräberfeldes von Linkuhnen in Ostpreußen 1928–1939. W: Debus, F., Müller-Wille, M. (hrsg). Studien zur Siedlungsgeschichte und Archäologie der Ostseegebiete,16. Kiel, Hamburg: Wachholtz Verlag.
Hausmann, R. 1986. Katalog der Ausstellung zum X. archäologischen Kongress in Riga. Riga: Häcker, W. F.
Kulikauskas, P., Kulikauskienė, R., Tautavičius, A. 1961. Lietuvos Archeologijos Bruožai. Vilnius: Valstybinė Politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
Mägi, M. 2002. At the Crossroads of Space and Time. Graves, Changing, Society and Ideology on Saaremaa (Ösel), 9th–13th Centuries AD. Tallinn: Ajaloo Instituut.
Nagevičius, V. 1935. Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra. In: Karsavinas, L. (ed.). Senovė. Istorijos skyriaus darbai. I. Kaunas: Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys, p. 3-125.
Odoj, R. Sprawozdanie z prac wykopaliskowych na grodzisku Bogdany koło Fromborka prowadzonych w 1970 r. Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 4, s. 659-666.
Shiroukhov, R. 2019. AMS 14C Dating of the Cremated Human Bones and Funeral Fuel of the Western Balts. In Theory and in Practice. Archaeologia Lituana, 20, p. 40-74.
Shiroukhov, R., Baranov, V., Ivakin, V., Kozak, O., Borysov, A., Carnap-Bornheim, C., Kienle, L., Krause-Kyora, B., Meadows, J., Saleem, K., Schuermann, U., Kozakaitė, J., Miliauskienė, Ž. 2022. Baltic Migrants in The Middle Dnipro Region. A Comparative Study of the Late Viking Age Archaeological Complex of Ostriv, Ukraine. Medieval Archaeology, 66 (2), p. 221–265. https://doi.org/10.1080/00766097.2022.2118419.
Širouchov, R. 2012. Prūsų ir kuršių kontaktai XI–XIII a. pradžioje archeologijos duomenimis. Daktaro disertacija. Humanitariniai mokslai, istorija. Klaipėdos universitete.
Stankus, J. 1995. Bandužių kapinynas. Monografija. Lietuvos archeologija, 12. Vilnius: Danielius.
Svetikas, Е. 2007. XIV а. antrosios — XV а. pirmosios pusės žiedinės segės reljefiniu paviršiumi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Livonijoje. Lietuvos Archeologija, 32, p. 71-104.
Thunmark-Nylén, L. 1995. Die Wikingerzeit Gotlands, 1. Abbildungen der grabfunde. Stockholm: Kungl. Vitterhets Historie Och Antikvitets Akademien.
Thunmark-Nylén, L. 1998. Die Wikingerzeit Gotlands, 2. Typentafeln. Stockholm: Kungl. Vitterhets Historie Och Antikvitets Akademien.
Thunmark-Nylen, L. 2000. Some Notes on the Contacts between Gotland and the East Baltic Area. Archaeologia Baltica, p. 173-180.
Thunmark-Nylén, L. 2006a. Die Wikingerzeit Gotlands, III. 1–2. Text. Stockholm: Almqvist & Wiksell Internat.
Thunmark-Nylén, L. 2006b. Die Wikingerzeit Gotlands, III. 2. Text. Stockholm: Almqvist & Wiksell Internat.
Urbanavičius, V., Urbanavičienė, S. 1988. Archeologiniai tyrimai. Lietuvos Archeologija, 6, p. 9-63.
Vaitkunskienė, L. 1978. Pasaginės segės. In: Tautavičius, А. (ed.) Lietuvos TSR Archeologijos Atlasas. IV knyga. I–XIII a. Vilnius: Mokslas, p. 47-66.
Vaitkunskienė, L. 1979. Gintališkės kapinynas. Lietuvos Arheologija, 1, p. 44-75.
Vaska, B. 2016. Artistic Influence or Close Trading Contacts? Latgallian Penannular Brooches and Gotland (the Ninth to Eleventh Century). Archaeologia Baltica, 23, p. 199-207.
Vaškeviciūtė, I., Cholodinskienė, A. 2008. Pavirvytės kapinynas (X–XIII amžiai). Vilnius: Diemedis.
Zariņa, A. 2006. Salaspils Laukskolas kapukauks 10.–13. gadsimts. Riga: Latvijas Vēstures Inst. Apgāds.
Baranov, V. I., Ivakin, V. H., Shyroukhov, R. A. 2021. Pokhovalnyi obriad mohylnyka Ostriv (za materialamy arkheolohichnykh naukovo-riativnykh doslidzhen 2017—2018 rr.). Archaeology and Early History of Ukraine, 1 (38), p. 279-294. https://doi.org/10.37445/adiu.2021.01.20
Baranov, V. I., Ivakin, V. H., Shyroukhov, R. A. 2022. Burial Rite of the Ostriv Graveyard (by the Results of Rescue Excavation 2017—2018). Chastyna druha. Archaeology and Early History of Ukraine, 2 (43), p. 235-266. https://doi.org/10.37445/adiu.2022.02.17
Voronin, N. N. 1954. Drevnee Grodno. Moskva: Izdatelstvo akademii nauk SSSR.
Diachenko, D. H. 2021. Bracelets with Zoomorphic Terminals (According to the Excavations of the Ostriv Burial Ground in 2017—2020). Archaeology and Early History of Ukraine, 1 (38), p. 311-318. https://doi.org/10.37445/adiu.2021.01.23
Diachenko, D. H. 2022a. Interpretation of T-shaped Antler Artefact from Ostriv Burial Ground. Arheologia, 4, p. 72-82.
https://doi.org/10.15407/arheologia2022.04.072
Diachenko, D. H. 2022b. Beads from the Ostriv Burial Ground (According to Materials Excavated in 2017—2020). Archaeology and Early History of Ukraine, 2 (43), p. 134-150. https://doi.org/10.37445/adiu.2022.02.10
Ivakin, V., Ivakin, H., Baranov, V., Bibikov, D., Perevierziev, S., Mylashevskyi, O. 2019. Doslidzhennia baltskoho mohylnyka XI—XII st. na Porossi. In: Boltryk, Yu. V. (ed.). Arkheolohichni doslidzhennia v Ukraini 2017. Kyiv: IA NAN Ukrainy, p. 89-91.
Kulakov, V. I. 1990. Drevnosti Prussov VI–XIII vv. In: Ribakov, B. A. (red.) Arkheologiia SSSR. Svod arkheologicheskikh istochnikov. Vyp. G1–9. Moskva: Nauka.
Kulakov, V. I. 1999. Irzekapinis. Stratum plus, 5, p. 211-273.
Kulakov, V. I. 2003. Istoriia Prussii do 1283 g. Moskva: Indrik.
Kulakov, V. I. 2015. Malyi Kaup, Korallenberge i Shtangenvalde — svidetelstva osvoeniia kurshami Kurshskoi kosy na iskhode epokhi vikingov. In: Zhukovskaia, I. P. (ed.). Problemy izucheniia i okhrany prirodnogo i kulturnogo naslediia natsionalnogo parka «Kurshskaia kosa». Vyp. 11. Kaliningrad, Izdatelstvo Baltiiskogo federalnogo universiteta im. Immanuila Kanta, p. 157-171.
Kulakov, V. I. Kurshskaia kosa v epokhu vikingov. In: Zhukovskaia, I. P. (ed.). Problemy izucheniia i okhrany prirodnogo i kulturnogo naslediia natsionalnogo parka “Kurshskaia kosa”. Vyp. 12. Kaliningrad, Izdatelstvo Baltiiskogo federalnogo universiteta im. Immanuila Kanta, p. 210-223.
Sedova, M. V. 1997. Ukrasheniia iz medi i splavov. In: Kolchin, B. A, Makarov, T. I. (eds.). Arkheologiia. Drevniaia Rus. Byt i kultura. Moskva: Nauka, p. 63-78.
Skvortsov, K. N. 2010. Mogilnik Mitino V–XIV vv. (Kaliningradskaia oblast). Po rezultatam issledovanii 2008 g. Chast pervaia. In: Mastykova, A. V. (ed.). Materialy okhrannykh arkheologicheskikh issledovanii. T. 15. Moskva (b/v).
Shiroukhov, R. A. 2011. Kontakty prussov i kurshei X–XIII vv. po arkheologicheskim istochnikam. Lietuvos Archeologija, 37, p. 167-206.
Shiroukhov, R. A. 2017. Podkovoobraznye i kruglye fibuly s rebristym korpusom i zvezdchatymi navershiiami v ramkakh kontaktov na Baltike v XI—XIII st. In: Rodinkova, V. E., Fedorina, A. N. (eds.). Novye materialy i metody arkheologicheskogo issledovaniia: ot arkheologicheskikh dannykh k istoricheskim rekonstruktsiiam. Moskva: IA RAN, p. 134-136.
Baranov, V., Ivakin, V., Shiroukhov, R. 2022. Burials with Buckets at the Ostriv the 11th Century Cemetery in the Middle Dnipro Region. Lietuvos archeologija, 48, p. 221-284. https://doi.org/10.33918/25386514-048008
Bliujienė, А. 2003. A Microregion between Šikutė-Priekulė and Švėkšna in Western Lithuania or Alternatively the Lamata Land According to Archaeological Data. Archaeologia Lituana, 4, p. 122-137.
Bliujienė, А. 1999. Vikingų epochos kuršių papuošalų ornamentika. Vilnius: Diemedis.
Bliujienė, А. 2003. A Microregion between Šikutė-Priekulė and Švėkšna in Western Lithuania or Alternatively the Lamata Land According to Archaeological Data. Archaeologia Lituana, 4, p. 122-137.
Carlsson, A. 1988. Vikingatida ringspännen från Gotland. Text och katalog. Stockholm: Universitet Stockholms.
Ciglis, J., Buža, Z., Radiņš, A., Grasis, N., Griciuvienė, E., Grižas, G., Bantė-Rowell, R. 2005. Žiemgaliai. Baltų archeologijos paroda. Katalosas. Vilnius: LNM, LNVM.
Czonstke, K., Koperkiewicz, A. 2013. Biżuteria ze skarbu w Olbrachtówku. In: Jelińska, E. (ed.). Średniowieczne skarby srebrne z Pojezierza Iławskiego w zbiorach Muzeum Warmii i Mazur. Olsztyn, s. 221-252.
Engel, E., Iwanicki, P. Rzeszotarska-Nowakiewicz, A. 2006. «Sudovia in qua Sudovitae». The New Hypothesis about the Origin of Sudovian Culture. Archaeologia Lituana, 7, p. 184-211.
Goßler, N., Jahn, C. 2019. Wikinger und Balten an der Memel Die Ausgrabungen des frühgeschichtlichen Gräberfeldes von Linkuhnen in Ostpreußen 1928–1939. W: Debus, F., Müller-Wille, M. (hrsg). Studien zur Siedlungsgeschichte und Archäologie der Ostseegebiete,16. Kiel, Hamburg: Wachholtz Verlag.
Hausmann, R. 1986. Katalog der Ausstellung zum X. archäologischen Kongress in Riga. Riga: Häcker, W. F.
Kulikauskas, P., Kulikauskienė, R., Tautavičius, A. 1961. Lietuvos Archeologijos Bruožai. Vilnius: Valstybinė Politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
Mägi, M. 2002. At the Crossroads of Space and Time. Graves, Changing, Society and Ideology on Saaremaa (Ösel), 9th–13th Centuries AD. Tallinn: Ajaloo Instituut.
Nagevičius, V. 1935. Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra. In: Karsavinas, L. (ed.). Senovė. Istorijos skyriaus darbai. I. Kaunas: Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys, p. 3-125.
Odoj, R. Sprawozdanie z prac wykopaliskowych na grodzisku Bogdany koło Fromborka prowadzonych w 1970 r. Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 4, s. 659-666.
Shiroukhov, R. 2019. AMS 14C Dating of the Cremated Human Bones and Funeral Fuel of the Western Balts. In Theory and in Practice. Archaeologia Lituana, 20, p. 40-74.
Shiroukhov, R., Baranov, V., Ivakin, V., Kozak, O., Borysov, A., Carnap-Bornheim, C., Kienle, L., Krause-Kyora, B., Meadows, J., Saleem, K., Schuermann, U., Kozakaitė, J., Miliauskienė, Ž. 2022. Baltic Migrants in The Middle Dnipro Region. A Comparative Study of the Late Viking Age Archaeological Complex of Ostriv, Ukraine. Medieval Archaeology, 66 (2), p. 221–265. https://doi.org/10.1080/00766097.2022.2118419.
Širouchov, R. 2012. Prūsų ir kuršių kontaktai XI–XIII a. pradžioje archeologijos duomenimis. Daktaro disertacija. Humanitariniai mokslai, istorija. Klaipėdos universitete.
Stankus, J. 1995. Bandužių kapinynas. Monografija. Lietuvos archeologija, 12. Vilnius: Danielius.
Svetikas, Е. 2007. XIV а. antrosios — XV а. pirmosios pusės žiedinės segės reljefiniu paviršiumi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Livonijoje. Lietuvos Archeologija, 32, p. 71-104.
Thunmark-Nylén, L. 1995. Die Wikingerzeit Gotlands, 1. Abbildungen der grabfunde. Stockholm: Kungl. Vitterhets Historie Och Antikvitets Akademien.
Thunmark-Nylén, L. 1998. Die Wikingerzeit Gotlands, 2. Typentafeln. Stockholm: Kungl. Vitterhets Historie Och Antikvitets Akademien.
Thunmark-Nylen, L. 2000. Some Notes on the Contacts between Gotland and the East Baltic Area. Archaeologia Baltica, p. 173-180.
Thunmark-Nylén, L. 2006a. Die Wikingerzeit Gotlands, III. 1–2. Text. Stockholm: Almqvist & Wiksell Internat.
Thunmark-Nylén, L. 2006b. Die Wikingerzeit Gotlands, III. 2. Text. Stockholm: Almqvist & Wiksell Internat.
Urbanavičius, V., Urbanavičienė, S. 1988. Archeologiniai tyrimai. Lietuvos Archeologija, 6, p. 9-63.
Vaitkunskienė, L. 1978. Pasaginės segės. In: Tautavičius, А. (ed.) Lietuvos TSR Archeologijos Atlasas. IV knyga. I–XIII a. Vilnius: Mokslas, p. 47-66.
Vaitkunskienė, L. 1979. Gintališkės kapinynas. Lietuvos Arheologija, 1, p. 44-75.
Vaska, B. 2016. Artistic Influence or Close Trading Contacts? Latgallian Penannular Brooches and Gotland (the Ninth to Eleventh Century). Archaeologia Baltica, 23, p. 199-207.
Vaškeviciūtė, I., Cholodinskienė, A. 2008. Pavirvytės kapinynas (X–XIII amžiai). Vilnius: Diemedis.
Zariņa, A. 2006. Salaspils Laukskolas kapukauks 10.–13. gadsimts. Riga: Latvijas Vēstures Inst. Apgāds.
Переглядів анотації: 516 Завантажень PDF: 918
Опубліковано
2023-12-20
Номер
Розділ
Публiкацiї археологiчного матерiалу
